Akcijų biržos teoriniai- ptaktiniai mokymų kūrsai.
Mokymų kūrsų trukmė 7 dienos. Nuo 14 val.iki 17 val.
Jus išmoksite:
1) Dirtbti vertybinių popierių biržoje NYSE JAV.
2) Pagrindinius ir svarbiausius rinkos indikatorius analizuoti bei juos suprasti.
3) Specialisto darba ir ipatumus.
4) Daryti technine analizę.
5) Sudaryneti trumpalaikius ir ilgalaikius portfelius.
6) Valdyti savo kapitala.
Po akcijų biržos teorinių- ptaktinių mokymų kūrsų mūsų visalaikis palaikymas. Per skype, telefoną, elektrinini paštą.
Kreiptis kontaktais dėls smulkesnės informacijos:
KONTAKTAI
Tel.: +37067050198 Svajūnas
El.p.: kraujalis.svajunas@gmail.com
2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis
2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis
10 Warreno Buffetto paradoksų
Štai 10 Warreno Buffetto biografijos paradoksų.
1. Ponas Buffettas sugebėjo uždirbti daugiau nei kiti investuotojai, nes nebuvo toks ambicingas kaip jie. Tuo metu kai talentingi Volstrito rykliai skolinosi ir naudodami finansinį svertą bandė uždirbti didelę investicijų grąžą, p. Buffettas vengė skolų ir laikėsi nuoseklaus augimo modelio. Būtent pastarasis modelis pasiteisino.
2. Ponas Buffettas konservatyviai renkasi, kur investuoti. Viena iš mėgstamiausių jo taisyklių – „neprarask pinigų“. Tačiau jam didelį pinigų srautą atneša draudimo bendrovės, kurios specializuojasi teikdamos katastrofų rizikos draudimą, kuris laikomas didelės rizikos verslu.
3. Ponas Buffettas žinomas kaip analitiškai nagrinėjantis skaičius ir ramiai be emocijų reaguojantis į rinkos pokyčius. Vienas iš didžiausių jo turtų yra asmeninė charizma ir reputacija, kurie kelia verslo partnerių pasitikėjimą.
4. Nors su pinigais p. Buffettas elgiasi labai atsargiai, jis nevengia investuoti dideles sumas, jei jam patinka bendrovė arba akcija. Jo įsitikinimu, investicijų portfelio diversifikavimas (rizikos išskaidymas paskirstant lėšas tarp daugiau investicinių priemonių), bent jau investicijų profesionalams, tėra tik portfelio „atskiedimas“ prastesniais, vadinamaisiais antrojo pasirinkimo vertybiniais popieriais.
5. Jis nuėjo ilgą gyvenimo kelią, tačiau gyvena vos per kelis kilometrus nuo savo gimimo vietos.
6. Nors p. Buffettas uždirbo daugiau pinigų nei kas nors kitas, panašu, kad jam asmeniškai jie reiškia nedaug. Vienintelis prabangos dalykas, kurį jis sau leido, yra privatus reaktyvinis lėktuvas, kurį jis pavadino „Neapginamasis“.
7. Daugiausiai pinigų pasaulyje gaunantis žmogus yra ir vienas iš dosniausių. Prieš trejus metus jis paskelbė didžiąją dalį uždirbtų pinigų skirsiąs labdarai. Pavyzdžiui, „Microsoft“ vadovo Billo ir jo žmonos Melindos Geitsų labdaros fondui jis skyrė 31 mlrd. USD.
8. Nors p. Buffettas tvirtina, kad jo investicijų valdymo bendrovė „Berkshire Hathaway“ nesilaiko jokios strategijos, tačiau jis skiria daug laiko tam, kad pateiktų savo nuomonę apie rinkas bei idėjas, kaip valdyti verslus.
9. Žmogus, kuris garsėja kaip paprasto ir aiškaus pinigų uždirbimo šalininkas, yra vadovavęs investicijų bankui „Salomon Brothers“ ir yra gausiai investavęs į „Goldman Sachs“ banką, kurie pardavinėja itin sudėtingus finansinius instrumentus. Be to, jis prekiauja valiutomis ir išvestiniais sandoriais.
10. Ponas Buffettas yra vienas iš labiausiai žinomų pasaulio verslininkų, tačiau jis nenaudoja jokių savo verslo – investicijų bendrovės „Berkshire Hathaway“ –rinkodaros priemonių ir jo nereklamuoja.
2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis
Pats jauniausias biržos milijardierius
Centaurus Energy hedge fondo vadovas 34-metis John D. Arnold yra puikus pavyzdys to, kaip sėkmingi žmonės sugeba pasinaudoti aplinkybėmis. Pernai jo turtas viršijo 1 mlrd. USD, ir pagal Forbes yra 317 vietoje iš 400 turtingiausių amerikiečių. Reikia būtinai pridurti, kad tą milijardą jis užsidirbo pats, prekiaudamas energetikos rinkos VP. Jis yra labiausiai apmokamas fondų valdytojas ir lenkia tokias legendines asmenybes, kaip Eddie Lampert ir Stevie Cohen.
Dar viena svarbi J. Arnoldo biografijos detalė yra ta, kad jis dirbo liūdnai pagarsėjusiame Enron koncerne. Būtent čia jis sugebėjo užsidirbti startinį kapitalą.
J. Arnoldas gimė amerikiečių high-middle klasės šeimoje. 1995 metais pradėjo dirbti Enron‘e. Pradžioje joje prekiauja nafta, vėliau - dujomis. Būdamas 27 metų Enronui iš prekybos dujomis uždirba 750 mln. USD. Už tai gauna 8 mln. USD bonusą. Tais metais (2001) tai pats didžiausias bonusas Wallstreeto treideriams.
Kai 2002 metais po Enron skandalo, J.Arnoldas buvo vienas pirmųjų, kuris pabėgo iš skęstančio laivo. Jis nepasielgė, kaip jo kolegos, perėję dirbti į kitas analogiškas bendroves. Jis įkūrė savo hedge fondą Centaurus Energy. Tie 8 mln. USD ir pasitarnavo startiniu kapitalu.
Fondas specializuojasi prekyba nafta, dujomis ir kitais „energetikais“. Atrodo, kad 2002 metais pradėti tokį verslą buvo gana beprotiškas žingsnis. Po Enron žlugimo rinka buvo visiškai apmirusi: Enron sistema atjungta, UBS prekyba dujomis sekėsi itin sunkiai, uždarinėjo filialus, atleidinėjo treiderius. Galimybės užsidirbti nebuvo jokios. Pradžioje J. Arnoldas į fondą nieko neįsileido, išskyrus tik tuos, kurie prisidėjo prie pradinio kapitalo. Dirbo tik su savais. Kai energijos kainos pradėjo kilti, rinka atsigavo, padidėjo likvidumas. Į rinką pradėjo eiti investiciniai bankai. Centaurus Energy čia jau buvo „senbuvis“.
Šiandien Centaurus valdo beveik 3 mlrd. USD. Į fondo struktūrą įeina keturi hedge fondai: Centaurus Energy, Centaurus Energy Master Fund, Centaurus Energy Partners, Centaurus Energy Qp, ir konsultacinė bendrovė Centaurus Advisors. Fondas informacijos apie savo veiklą neteikia. Žinoma tik, kad už savo paslaugas iš investuotojų ima pusantro karto brangiau nei rinkos vidurkis: 3% už kapitalo valdymą, 30% „sėkmės mokestis“. Tačiau norinčių investuoti į Centaurus Energy susidaro eilės. Juk fondas yra vienas iš sėkmingiausių besispecializuojančių fondų. Jei tikėti gandais, jis investuotojams uždirba po 200% kasmet. Išimtis buvo tik „nesėkmingi“ 2005 metai, kada fondo pelnas buvo tik 178%. Tai neįtikėtini rezultatai. Kaip pavyzdys, Energy Select Spyder ir Vanguard Energy Vipers 2005 metais turėjo 35% pelno.
Sėkmingo prekybos paslaptis, be abejo, J. Arnoldas laiko paslaptyje. Daugelis jo buvusių bendradarbių ir kolegų skeptiškai vertina Arnoldo genijų. Vieni pikdžiūgiškai primena, kad Enrone jis sugebėdavo milijonus ne tik uždirbti, bet ir „pradirbti“.
Tačiau kalbos fondo vadovui netrukdo sėkmingai prekiauti. Štai 2006 metų vasarą Arnoldo komanda buvo įsitikinę, kad dujos pigs ir shortino. Tuo tarpu jų konkurentas hedge fondas Amaranth tikėjo, kad dujos brangs. Tad dujas pirko. „Lažybos“ baigėsi rudenį, kai Amaranth neteko 6 mlrd. USD, Centaurus Energy metus baigė su 317% pliuso ir 1 mlrd. USD aktyvuose.
Kaip fondas, Centaurus Energy yra nedidelis. Jame dirba viso labo 36 žmonės, iš kurių, 17 treideriai. Kaip jau minėjom, fondas yra labai siauros specializacijos. Investuotojai į jį patenka tik per „savus“. Fonde treideriais dirba Wallstreete gerai žinomos pavardės, tokios kaip Greg Whalley, Bill Perkins, Jeffrey Welch, Conrad Goerl. Fonde dirba net meteorologas. Ir tai pasiteisina. Jo pagalba savaičių ir mėnesių tikslumu nustatomas, kokia galėtų būti paklausa naftai ir dujoms.
Tačiau energofondų veiklą ateityje gali apsunkinti JAV valdžios finansinių struktūrų rengiamas tyrimas. Manoma, kad būtent hedge fondai užkėlė energijos kainas, o tai kelia pavojų JAV saugumui. Pagrindo tokiems įtarimams yra. NYMEX paskaičiavo, kad dabar žaliavų rinkoje 47% kontraktų padaro hedge fondai. J.Arnoldas tokį priekaištą atmeta. Anot jo, jei rinkoje padaugėja dalyvių, tai padidėjęs rinkos likvidumas neskelia didelių svyravimų, kokie buvo dabar.
Savo ruožtu Centaurus planuoja „diversifikuoti“ veiklą. Drauge su Carlyle Group investavo į privačias dujų saugyklas Kolorade.
Apie John D. Arnold asmeninį gyvenimą žinoma dar mažiau. Eina gandai, kad jis domisi menu, gerai šoka, neseniai vedė, apibūdinamas kaip džentelmenas. Tačiau tiksliai žinoma, kad būdamas turtingu, jis nėra „pasikėlęs“: nesupirkinėja antikvaro, brangių mašinų, nemezga romanų su supermodeliais. Žodžiu, gyvena kukliai. Vienintelis neįprastas įvykis buvo, kai jis, nusipirkęs sklypą prestižiniame Hjustojo rajone River Oaks už 4,9 mln. USD, nugriovė ten stovėjusį namą. Vietinė bendruomenė pasipiktino, kaip taip galima nugriauti vos ne architektūros paminklą. O naują namą pasistatė modernaus funkcionalizmo stiliuje su kubizmo elementais. Namo projekto autorius yra Niujorko dizaineris Alexander Gorlin. Būtent paprastos formos, bet su daugybe funkcijų viduje, kaip ir visas John D. Arnold gyvenimas.
Dar viena svarbi J. Arnoldo biografijos detalė yra ta, kad jis dirbo liūdnai pagarsėjusiame Enron koncerne. Būtent čia jis sugebėjo užsidirbti startinį kapitalą.
J. Arnoldas gimė amerikiečių high-middle klasės šeimoje. 1995 metais pradėjo dirbti Enron‘e. Pradžioje joje prekiauja nafta, vėliau - dujomis. Būdamas 27 metų Enronui iš prekybos dujomis uždirba 750 mln. USD. Už tai gauna 8 mln. USD bonusą. Tais metais (2001) tai pats didžiausias bonusas Wallstreeto treideriams.
Kai 2002 metais po Enron skandalo, J.Arnoldas buvo vienas pirmųjų, kuris pabėgo iš skęstančio laivo. Jis nepasielgė, kaip jo kolegos, perėję dirbti į kitas analogiškas bendroves. Jis įkūrė savo hedge fondą Centaurus Energy. Tie 8 mln. USD ir pasitarnavo startiniu kapitalu.
Fondas specializuojasi prekyba nafta, dujomis ir kitais „energetikais“. Atrodo, kad 2002 metais pradėti tokį verslą buvo gana beprotiškas žingsnis. Po Enron žlugimo rinka buvo visiškai apmirusi: Enron sistema atjungta, UBS prekyba dujomis sekėsi itin sunkiai, uždarinėjo filialus, atleidinėjo treiderius. Galimybės užsidirbti nebuvo jokios. Pradžioje J. Arnoldas į fondą nieko neįsileido, išskyrus tik tuos, kurie prisidėjo prie pradinio kapitalo. Dirbo tik su savais. Kai energijos kainos pradėjo kilti, rinka atsigavo, padidėjo likvidumas. Į rinką pradėjo eiti investiciniai bankai. Centaurus Energy čia jau buvo „senbuvis“.
Šiandien Centaurus valdo beveik 3 mlrd. USD. Į fondo struktūrą įeina keturi hedge fondai: Centaurus Energy, Centaurus Energy Master Fund, Centaurus Energy Partners, Centaurus Energy Qp, ir konsultacinė bendrovė Centaurus Advisors. Fondas informacijos apie savo veiklą neteikia. Žinoma tik, kad už savo paslaugas iš investuotojų ima pusantro karto brangiau nei rinkos vidurkis: 3% už kapitalo valdymą, 30% „sėkmės mokestis“. Tačiau norinčių investuoti į Centaurus Energy susidaro eilės. Juk fondas yra vienas iš sėkmingiausių besispecializuojančių fondų. Jei tikėti gandais, jis investuotojams uždirba po 200% kasmet. Išimtis buvo tik „nesėkmingi“ 2005 metai, kada fondo pelnas buvo tik 178%. Tai neįtikėtini rezultatai. Kaip pavyzdys, Energy Select Spyder ir Vanguard Energy Vipers 2005 metais turėjo 35% pelno.
Sėkmingo prekybos paslaptis, be abejo, J. Arnoldas laiko paslaptyje. Daugelis jo buvusių bendradarbių ir kolegų skeptiškai vertina Arnoldo genijų. Vieni pikdžiūgiškai primena, kad Enrone jis sugebėdavo milijonus ne tik uždirbti, bet ir „pradirbti“.
Tačiau kalbos fondo vadovui netrukdo sėkmingai prekiauti. Štai 2006 metų vasarą Arnoldo komanda buvo įsitikinę, kad dujos pigs ir shortino. Tuo tarpu jų konkurentas hedge fondas Amaranth tikėjo, kad dujos brangs. Tad dujas pirko. „Lažybos“ baigėsi rudenį, kai Amaranth neteko 6 mlrd. USD, Centaurus Energy metus baigė su 317% pliuso ir 1 mlrd. USD aktyvuose.
Kaip fondas, Centaurus Energy yra nedidelis. Jame dirba viso labo 36 žmonės, iš kurių, 17 treideriai. Kaip jau minėjom, fondas yra labai siauros specializacijos. Investuotojai į jį patenka tik per „savus“. Fonde treideriais dirba Wallstreete gerai žinomos pavardės, tokios kaip Greg Whalley, Bill Perkins, Jeffrey Welch, Conrad Goerl. Fonde dirba net meteorologas. Ir tai pasiteisina. Jo pagalba savaičių ir mėnesių tikslumu nustatomas, kokia galėtų būti paklausa naftai ir dujoms.
Tačiau energofondų veiklą ateityje gali apsunkinti JAV valdžios finansinių struktūrų rengiamas tyrimas. Manoma, kad būtent hedge fondai užkėlė energijos kainas, o tai kelia pavojų JAV saugumui. Pagrindo tokiems įtarimams yra. NYMEX paskaičiavo, kad dabar žaliavų rinkoje 47% kontraktų padaro hedge fondai. J.Arnoldas tokį priekaištą atmeta. Anot jo, jei rinkoje padaugėja dalyvių, tai padidėjęs rinkos likvidumas neskelia didelių svyravimų, kokie buvo dabar.
Savo ruožtu Centaurus planuoja „diversifikuoti“ veiklą. Drauge su Carlyle Group investavo į privačias dujų saugyklas Kolorade.
Apie John D. Arnold asmeninį gyvenimą žinoma dar mažiau. Eina gandai, kad jis domisi menu, gerai šoka, neseniai vedė, apibūdinamas kaip džentelmenas. Tačiau tiksliai žinoma, kad būdamas turtingu, jis nėra „pasikėlęs“: nesupirkinėja antikvaro, brangių mašinų, nemezga romanų su supermodeliais. Žodžiu, gyvena kukliai. Vienintelis neįprastas įvykis buvo, kai jis, nusipirkęs sklypą prestižiniame Hjustojo rajone River Oaks už 4,9 mln. USD, nugriovė ten stovėjusį namą. Vietinė bendruomenė pasipiktino, kaip taip galima nugriauti vos ne architektūros paminklą. O naują namą pasistatė modernaus funkcionalizmo stiliuje su kubizmo elementais. Namo projekto autorius yra Niujorko dizaineris Alexander Gorlin. Būtent paprastos formos, bet su daugybe funkcijų viduje, kaip ir visas John D. Arnold gyvenimas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)